Sapnai – ateities pranašai?

Sapnai
Kaip dažnai nekenčiate žadintuvo už tai, jog šis ryte verčia kelti galvą nuo patogios pagalvės ir, tarsi bandydamas atimti gražiausias akimirkas, nutraukia maloniausią sapną? Kiek kartų dėkojote artimajam už tai, jog išgirdęs aimanas bei pamatęs ašarotą veidą, pažadino iš baisiausio košmaro? O gal priklausote tai žmonių grupei, kuri teigia niekada nieko nesapnuojanti? Ne, sapnuojame visi, tik kiekvieno kelionė į sapnų pasaulį yra individuali ir lydima savų išgyvenimų.

Kiek trunka sapnai

Kad ir kaip norėtume gražiais sapnais mėgautis visą naktį, jiems tenka tik ketvirtadalis viso mūsų miego laiko. Ryškiausiai ir geriausiai įsimenami sapnai pasirodo REM (Rapid Eye Movement ) fazės metu. Tai budriojo miego fazė, kai suaktyvėja galvos smegenų veikla, o užmerktos akys pradeda judėti įvairiomis kryptimis. REM fazė kartojasi maždaug kas 100 minučių, 3 – 4 kartus per miegą nakties metu. Taip, su tam tikromis pertraukomis, per naktį sapnuojame apie 2 valandas. Miegui trunkant ilgiau nei įprastai, ilgėja ir fazės laikas, tad tikėtina, jog kuo ilgiau miegosite, tuo daugiau sapnų susapnuosite.

Nuo ko priklauso ką susapnuosime

Egzistuoja daugybė sapnų priežastingumo aiškinimų. Šiuo metu vyrauja dvi ryškiausios sapnų teorijos: fiziologinė ir psichologinė. Pasak fiziologinės teorijos, sapnams įtaką daro išoriniai veiksniai. Jei išgirstame sireną, greičiausiai susapnuosime pravažiuojantį policijos automobilį, jei pajuntame šaltį – sapnuosime žiemą ar situaciją, kurioje šalta. Psichologinės teorijos šalininkai teigia, jog sapnus lemia mūsų patirti išgyvenimai bei emocijos. Sapnuose atsispindi kelių pastarųjų dienų įvykiai, tad viskas, ką sapnuojame, yra girdėtos, matytos, jaustos detalės, jų simboliai ar padariniai.

Kai sapnas tampa tikrove

Ilgai manyta, o dalis žmonių dar ir šiandien tiki, kad sapnai – pranašiška ateities vizija. Nors mokslininkai su tuo ir nesutinka, istorijoje pasitaikė daugybė atvejų kai žmonės susapnavo savo ar kitų ateitį. 1812 metais gegužės 11 dieną nušautas Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas dieną prieš žmogžudystę susapnavo ne tik kraupų įvykį, bet ir tikslią jo vietą. Gegužės 3-ąją nusikaltimą net kelis kartus per naktį susapnavo ir premjero pavaldinys. Jis sapne matė ne tik žudiką, kurį vėliau atpažino nusikaltimo liudininkai, bet ir galėjo tiksliai apibūdinti kuo šis apsirengęs. Sapnai prisidėjo ir prie didžiųjų išradimų. Chemikas Frydrichas Augustas susapnavo savo uodegą ryjančią gyvatę. Pabudęs nusprendė, jog panašiai turėtų atrodyti benzolo molekulė. Mokslininkas nupiešė savo molekulės eskizą ir neilgai trukus buvo patvirtinta, jog ji atrodo būtent taip.

Kodėl pamirštame sapnus

Jei girdite aplinkinių pasakojimus apie netikėčiausius sapnus, o Jūsų nakties prisiminimuose juoda skylė – nenusiminkite. Miegant funkcionuoja visų žmonių smegenys, tad sapnuoja taip pat visi, tik ne visi tai pamena. Dalis žmonių yra tiesiog užprogramuoti juos pamiršti. Kiti nepamena sapnų dėl per didelio nuovargio ar nepakankamo poilsio laiko. Taip pat čia svarbų vaidmenį atlieka stresas, nuolatinė baimės būsena bei alkoholis, kurie tik nutolina sapnus nuo atminties zonos.

Įdomūs faktai apie sapnus:

• Vyrai dažniau sapnuoja vyrus, moterys sapnuose apylygiai regi abi lytis;
• Sapnuojame tik tuos žmonių veidus, kuriuos jau esame matę;
• Mes prisimename vos 10 procentų savo sapnų;
• Košmarus sapnuosite rečiau, jei prieš miegą nevalgysite aštraus maisto;
• Sapnuoja ir akli žmonės. Nors nemato vaizdų, sapnuose veikia kiti pojūčiai;
• Knarkdami žmonės nesapnuoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>